Čihuahua (Chihuahua) veisles suniukai

Apibūdinimas:
Veislės istorija. Pavadinimą šis šuo įgavo pagal Čihuahua regioną, esantį Meksikos šiaurėje, iš kur galbūt šie šunys ir kilo. Dėl Čihuahua kilmės yra kelios teorijos. Vieni mano, jog šią veislę į Meksiką atgabeno kiniečiai. Remiantis kita teorija, šie šunys galbūt kilo iš senojoje Meksikoje buvusių įvairių aukojamų šunų (tarp jų ir „Techichi“). Actekų tarpe Čihuahua buvo labai mylimas ir laikomas šventu gyvūnu, kurį dievų garbei aukodavo ant altoriaus arba patiekdavo kaip šventą patiekalą. Be to, buvo tikėta, kad šie šunys į namus atneša laimę. Spėjama, jog ispanų užkariavimo laikotarpiu keli šuniukai buvo pervežti į Ispaniją. Čihuahua pirmą kartą pradėti veisti Jungtinėse Amerikos Valstijose 19 šimtmetyje. Šie šuniukai greitai sulaukė žmonių simpatijų ir 1904 metais Čihuahua veislė buvo pripažinta Amerikos klubo„Kennel“. Europoje Čihuahua atsirado po antro pasaulinio karo. 1995 metais FCI pripažino naują veislės standartą, pagal kurį šuniukas gali sverti nuo 0,5 iki 3 kg. Tačiau kaip ir anksčiau pirmenybė teikiama šuniukams, sveriantiems tarp 1-2 kg.

Temperamentas. Tai labai ištvermingas, tvirtas, drąsus, labai mielas, nepriklausomas, išdidus ir užsispyręs šuo. Jis savo šeimininkui labai ištikimas. Vaikų šis šuo nemėgsta ir jiems nėra draugiškas. Čihuahua daug loja, svetimiems gali būti agresyvus, tad yra budrus sargas. Šį šunį reikia griežtai auklėti.

Paskirtis. Namų šuo, puikus bendražygis.

Priežiūra. Šis šuo tinkamas gyventi bute, tačiau jam reikalingi kasdieniniai pasivaikščiojimai. Čihuhua sunkiai pakelia šaltį. Akims reikia reguliarios priežiūros, o dantis nuolat tikrinti, kad nesusidarytų dantų apnašos bei akmenys. Kailį reikia reguliariai šukuoti.

Išvaizda. Galva. Galva apvali. Pakankamai trumpas ir šiek tiek smailėjantis snukutis. Nosies galiukas labai juodas arba šviesesnės spalvos, priklausomai nuo kailio spalvos. Skruostai ploni.

Ausys. Ausys didelės ir labai toli viena nuo kitos. Šuniui suklusus, ausys pastatomos.

Akys. Akys toli viena nuo kitos. Jos gali būti juodos, kaštoninės, mėlynos arba rubino spalvos.

Kūno sandara. Šuns kūnas cilindro formos, kompaktiškas, labiau ilgas nei aukštas. Apvalus, proporcingas kaklas. Maži pečiai. Raumeningos užpakalinės kojos.

Kojos. Kojos pakankamai trumpos ir plonos. Mažytės pėdutės. Pirštai vienas nuo kito kiek atskirti.

Uodega. Uodega vidutinio ilgumo. Ji nešiojama virš nugaros arba kiek pasukta į šoną. Gausiai apaugusi plaukais, bet toleruojama ir neapžėlusi kailiu uodega.

Kailis. Ilgą ir banguotą kailį turi retesnės veislės. Kailis yra trumpas, tankus, žvilgantis. Vertinama, jei šuo turi nedidelę kailio apykaklę.

Kailio spalva. Visos spalvos bei spalvų kombinacijos yra galimos. Labiausiai paplitusios spalvos yra: gelsva arba kaštoninė, šokolado spalva, gelsvas arba kaštoninis dryžuotas kailis, balta, kreminė, sidabriškai gelsva, sidabriškai pilka, juoda su įrudžiu, juoda spalva.

Svoris. 0,9-3,5 kg.

Ūgis ties ketera. 16-20 cm