Šunų alerginės ligos.

Šunų alerginės ligos. Alergija – tai organizmo gebėjimas ypatingai jautriai reaguoti į pakartotinai patekusią medžiagą ar medžiagų grupes ir tai vienas iš dažniau pasitaikančių negalavimų naminiams gyvūnams. Gali būti alergija tam tikroms medžiagoms, esančioms ore, kurias gyvūnas įkvepia (žiedadulkių, įvairių augalų alergenai, dulkės, pelėsiai ir t.t.), ėdesiui ir netgi tokiems aplinkos faktoriams kaip dulkių erkutės ar blusos. Kiti faktoriai – tai gyvuliniai baltymai iš plaukų, kailio bei medžiagų, kurios sukelia odos alergines reakcijas (kontaktinė alergija žolėms ar medžiagai ant kurios gyvūnas nuolat guli), pvz., tam tikri aliejai, esantys augaluose, medikamentuose, įvairūs cheminiai junginiai ir t.t. Alergenai į organizmą gali būti sušvirkščiami arba gali patekti tiesiogai per odą. Padidėjęs organizmo jautrumas būna ne visiems, o tik kai kuriems individams ir, manoma, yra sąlygotas genetiškai. Beje, tas pats gyvūnas gali būti jautrus ne vienam, o keliems alergenams. Mūsų augintiniams paprastai nepasireiškia tipiškas šniukščiojimo, čiaudėjimo ir ašarojimo sindromas, būdingas žmonėms. Jiems alerginis atsakas dažniausiai apima odą: jaučiamas niežėjimas, gyvūnas nuolat trinasi, kasosi, voliojasi žolėje ar ant kilimo, vystosi odos uždegimas, kailio spalvos pokyčiai, įvairiose kūno vietose atsiranda šašų ir t.t. Audiniai paburksta, parausta, pakyla kūno temperatūra, kartais gyvūnas dūsta, vemia. Alergija pasireiškia praėjus kelioms minutėms, valandoms ar kelioms dienoms po alergeno patekimo. Esti šimtai , jei ne tūkstančiai, medžiagų, kurioms gali būti alergiški gyvūnai. Dažniausiai susiduriame su alergijomis, kurias sukelia įkvėpti alergenai: dulkės, pelėsiai, žolių, medžių žiedadulkės, grybeliai, dulkių erkutės ir t.t. Paprastai šios alergijos pasižymi tam tikru sezoniškumu. Jos gali pasireikšti tik tam tikru metų laiku arba tik tam tikru metų laiku paūmėti. Sekanti dažniausiai pasitaikanti alergijų rūšis yra ėdesio sukeliamos alergijos. Paprastai esant alergijai ėdesiui pasireiškia tokie patys simptomai, tačiau jie gali trukti ištisus metus. Kiek rečiau pasitaikanti alergijų kategorija yra kontaktinės alergijos. Jos paprastai išryškėja, kai gyvūnai, o ypač šunys yra alergiški žolėms ir didžiąją laiko dalį praleidžia lauke. Gyvūnai taip pat gali būti alergiški skalbimo priemonėms, kuriomis plaunamas jų guolis. Tokioms kontaktinėms alergijoms būdinga tai, kad paraudimas bei uždegimas apima pilvo sritį, tačiau, kontaktinį dermatitą padų srityje sukels druska, kuria žiemą barstomi keliai, chromuotas dubenėlis sukels kontaktinį dermatitą snukio srityje ir t.t. Kartais šunims ir katėms, ilgesnį laiką pabuvusiems su antkakliu nuo ektoparazitų, taip pat pasireiškia kontaktinis dermatitas. Gyvūnui atsiranda rausvos dėmės ar rausvas žiedas antkaklio srityje, tos vietos labai niežti. Padidėjęs jautrumas blusų įkandimams – dažniausiai diagnozuojama alergija Lietuvoje. Šia alergijos forma serga įvairių veislių ir lyčių, įvairaus amžiaus šunys. Šunys labai kasosi, ypač uodegos, tarpvietės, užpakalinių galūnių srityje, niežtinčias vietas laižosi ir tos vietos gali išplikti. Šunų atopija – įkvėptų ir per odą patekusių alergenų sukelta alergija gana dažnai pasitaiko visų veislių šunims ir pasireiškia bendru odos niežėjimu bei ausų uždegimu. Egzistuoja tiek genetinis, tiek atskirų šunų veislių (kai kurie terjerai , vokiečių aviganiai, bokseriai, Labradoro ir auksaspalviai retriveriai) polinkis sirgti atopijomis. Liga pasireiškia niežėjimu, ypatingai, snukio, pėdų ir pilvo srityje, tačiau gali niežėti ir visą kūną. Labiausiai niežtinčios vietos parausta, išplinka. Kai kurie šunys gali čiaudėti, kosėti. Kaip išvengti alergijų? Geriausias būdas išvengti alergijų – tai apsisaugojimas nuo jų. Tai reiškia – kiek įmanoma reikia vengti kontaktų su agentais sukeliančiais alergijas (žiedadulkėmis, dulkėmis, tam tikrais medikamentais, specifiniu ėdesiu, ekto- bei endoparazitais ir kt.). Šunis ir kates reikia šerti tik pilnaverčiu pašaru, kuriame būtų pakankamai amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Gyvūnų kailį būtina nuolat valyti, šukuoti, svarbu periodiškai naikinti ektoparazitus, atlikti dehelmintizaciją.